Sitemap-20   mail 20 

Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Rugsėjo 10-ji – Pasaulinė savižudybių prevencijos diena

Kasmet rugsėjo 10-ąją viso pasaulio dėmesys sutelkiamas į psichologinės pagalbos prieinamumo didinimą, ankstyvuosius ženklus bei prevenciją, galinčią užkirsti kelią skaudžioms netektims.

Savižudybės – viena opiausių ir sunkiai sprendžiamų problemų visame pasaulyje. Nors kasmet veikiančios prevencinės programos tampa vis efektyvesnės, savižudybė vis dar yra antra dažniausių 15-64 metų vyrų ir septinta moterų tos pačios amžiaus grupės mirties priežastis. Lietuvoje vis dažniau žudosi 10-19 metų vaikai ir paaugliai. Toli gražu nėra taip, kad visos problemos, kurias vaikas ar paauglys patiria einamuoju momentu, yra smulkmena ir tai, iš ko visi išaugame. Todėl pagrindinė valstybės užduotis - sukurti tvirtą pagalbos planą, lengvai prieinamą kiekvienam.

 

Savižudybė - labai sudėtingas kompleksinis reiškinys, kuriam paaiškinti nėra lengvų ir greitų atsakymų. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) 2014 m. pateiktoje ataskaitoje apie savižudybių prevenciją teigiama, kad savižudybėms įtaką daro didelis visuomenės bei sveikatos rizikos faktorių skaičius: sveikatos paslaugų prieinamumas, didelė psichikos sveikatos sutrikimų stigma, lengvas mirtį galinčių sukelti priemonių prieinamumas, netinkamas žiniasklaidos informavimas apie savižudybes. Be to, savižudybių skaičių lemia didelės nelaimės ir trauminės patirtys, tokios kaip karai, konfliktai, priverstinė emigracija, diskriminacija, vienišumo jausmas. Remiantis PSO, tokiam elgesiui pastūmėti gali ir smurtas artimoje aplinkoje, konfliktai tarpasmeniniuose santykiuose bei asmens patiriamas psichikos sveikatos sutrikimas, žalingas alkoholio vartojimo poveikis, ankstesnis (-i) bandymai nusižudyti, finansinės problemos, lėtinis skausmas bei artimoje aplinkoje buvęs (-ę) savižudybių atvejai. Savižudybė gali įvykti bet kurioje šeimoje – gražiai sutariančioje ir labai konfliktiškoje. Šeimos problemos gali būti vienas iš veiksnių, didinančių savižudybės riziką, tačiau dažniausiai tai nėra pagrindinė ar lemiama priežastis. Dažniausiai psichologinę krizę žmonės išgyvena tam tikrais gyvenimo momentais, susidūrę su sunkumais, kurių jaučiasi negalintys įveikti. Tokia būsena neretai priveda prie minties apie savižudybę, kaip vienintelę išeitį iš susidariusios situacijos – kaip nebejausti skausmo ir nutraukti kančią. Būna apmaudu, kada prieš imantis savižudybės veiksmo, žmogui nepavyksta atrasti būdų arba jis nežino, kad yra tokių būdų, kaip esamą skausmą sumažinti. Dažnai prieš žudydamiesi dauguma žmonių apie savo suicidinius ketinimus prasitaria šeimos nariams ar draugams.

Svarbu laiku atpažinti žmogų, kuris išgyvena savižudybės krizę, o atpažinus, mokėti suteikti pirmąją emocinę pagalbą ir perduoti informaciją į pirminio lygio sveikatos priežiūros centrą, kuris užtikrins tęstinę pagalbą.

Daugėjant savižudybių prevencijos programų, gerėja psichikos sveikatos priežiūros, ypač psichologinės pagalbos paslaugų prieinamumas ir kokybė, kuriasi savitarpio pagalbos po artimo žmogaus netekties grupės. Valstybinės ir nevyriausybinės organizacijos buriasi į vietinės bendruomenės iniciatyvines grupes. Jos priima reikiamus sprendimus ir diegia naujas programas, kurios padeda žmonėms patiriantiems savižudybės grėsmę. Veikia internetinė svetainė „Artimiems“ -  http://artimiems.lt/, kurioje galima rasti visą naudingą informaciją.

Šiuo metu Lietuvoje yra vykdomi tarptautinius standartus atitinkantys savižudybių prevencijos mokymai „safeTALK“ ir „ASIST“, kurių metu įvairių sričių specialistai mokomi atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai į ją reaguoti.
Minėdami Pasaulinę savižudybių prevencijos dieną, pamąstykime: kiek savižudybių sumažėtų Lietuvoje, jei kiekvienas iš mūsų padėtume išsaugoti bent vieno suicidinių minčių kamuojamo žmogaus gyvybę. Tam didelių pastangų nereikia, tereikia būti atidesniems, jautresniems savo artimiesiems, draugams, bendramoksliams, bendradarbiams – kiekvienam šalia esančiam, psichologinę krizę išgyvenančiam žmogui. Labai nedaug savižudybių būna spontaniškos.

 Todėl ypač svarbu:

  • laiku pastebėti galimos savižudybės ženklus ir nepalikti nevilties apimto žmogaus vieno;
  • skatinti jį išsikalbėti, išreikšti savo jausmus;
  • atidžiai jį išklausyti, stengtis suprasti;
  • parodyti nuoširdų susirūpinimą jo išgyvenimais;
  • pokalbio metu elgtis ramiai, nepanikuoti, nesumenkinti išsakomų problemų ar rūpesčių;
  • neįkalbinėti nesižudyti, o leisti suprasti, kad jis mums rūpi, kad kartu galima ieškoti išeities;
  • pasidomėti, ar jau buvo bandęs žudytis;
  • stengtis kalbėtis kuo ilgiau, įvertinti situaciją ir rizikos laipsnį;
  • esant didelei rizikai, nedelsiant kreiptis pagalbos į psichologus, psichoterapeutus ar kitus specialistus. Greičiausiai prieinama pagalba – psichologinių pagalbos tarnybų specialistų konsultacijos telefonu.

Jaunimo linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
8 800 28888 (visą parą)

Vaikų linija
Emocinę paramą teikia: savanoriai
116 111 (kasdien 11:00–21:00)

Vilties linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai
116 123 (visą parą)

Pagalbos moterims linija
Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai
8 800 66366 (kasdien 10:00–21:00)

Linija doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui)
Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai
8 800 77277 (I–V 16.00–20.00)

Krizių įveikimo centras
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Giedraičių g. 60A, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt).
*Pirminė konsultacija nemokama, be išankstinės registracijos, amžiaus apribojimų nėra.
8 640 51555 (I–V 16.00–20.00 ir VI 12.00–16.00)

Skambučiai visais šiais numeriais yra nemokami.
Skambučius apmoka LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Informaciją parengė Jurbarko švietimo centro PPT psichologės: Nijolė Janonytė, Audronė Kriščiukaitienė

Atnaujinta Pirmadienis, 09 rugsėjo 2019 11:32